Japonų putpelės - Putpelių narvai | Klatki dla przepiórek | Клетки для перепелов | Puuri vutt | Būrus paipalu | Quails cages | Quail Zellen

Go to content

Main menu:

Apie putpelės > Putpelių veislės
 Putpelių veislė JAPONIŠKOSIOS PUTPELĖS
Japoniškosios putpelės pakankamai stambios (13-16 cm), masė - 150-200 g. Dėl skanių ir naudingų kiaušinių jos dažnai laikomos namų sąlygomis. Be to, putpelės yra dietiniu produktu laikomos aukštos kokybės mėsos „tiekėjos“. Šiuo tikslu daugelyje šalių nuo XX a. vidurio sukurti specializuoti putpelininkystės ūkiai, kurių rentabilumas pakankamai aukštas. Išvestos net specializuotos skirtingų krypčių japoniškųjų putpelių veislės – dėsliųjų ir broilerinių (mėsinių).

Iš japoniškosios dėsliųjų tipo putpelės gaunama  300 ir daugiau kiaušinių per metus, kurių kiekvieno svoris po 10-12 g. Dėti kiaušinius japoniškoji putpelė pradeda sulaukusi 45-50 dienų amžiaus. Broilerinės krypties putpelės greitai pasiekia 200-250 g masę, kai tuo tarpu dėsliųjų paukščių svoris būna 150-180 g.
Pramoninių  japoniškosios putpelės veislių pagrindu išvestos  įvairios spalvotos rūšys, veislinių linijų grupės, kurių atstovai laikomi kaip dekoratyviniai paukščiai, nežiūrint to, kad jie pasižymi pakankamai dideliu produktyvumu.
 
Japoniškųjų putpelių selekcija buvo nukreipta į dėslumą. Japoniškosios putpelės pasižymi ilgesniu liemeniu, uodega ir sparnai trumpi. Japoniškosios putpelės patinų krūtinės plunksnos rudos.  Be to, lytiškai subrendę patinai turi ryškiai išreikštą rožinės spalvos kloakos liauką, nedidelio sustorėjimo, esančio virš kloakos, pavidalu. Patelės liaukos neturi, o oda aplink kloaką turi melsvai pilką atspalvį.
 
Kadangi šią putpelių veislę praktiškai galima laikyti prijaukinta, jos laikymas kambario sąlygomis nesudėtingas. Balsas primena  čirškimą.
Spalvotosios šių paukščių formos, tokios kaip angliška baltoji  (lotosas), baltakrūtė (Tudero) ir auksaspalvė (machuarion), paprastai laikomos poromis, o įprastos, laukinės spalvos putpelės  - grupėmis: vienas patinas ir trys-penkios ir net daugiau patelių.
 
Tam, kad pasiekti didelį japoniškųjų putpelių dėslumą, patalpoje būtina 18-valandų dienos šviesa ir pastovi apie 20°С temperatūra. Laikantis šių sąlygų, japoniškųjų putpelių patelė per metus gali sudėti apie 300 kiaušinių.
 
Japoniškosios putpelės šeriamos visomis grūdinių lesalų rūšimis su smulkiais ir susmulkintais u grūdais, kiaušinių lesalu ir žalumynais.  Jos noriai lesa ir kombinuotuosius pašarus su didesniu proteinų kiekiu, kas turi teigiamą įtaką jų produktyvumui. Lesalas dedamas į lesyklas reguliariai, atsižvelgiant į suvartojimą.
Didžiausias japoniškųjų putpelių produktyvumas pasiekiamas lesinant jas specialiais putpelių kombinuotaisiais pašarais arba vištoms dedeklėms skirtais kombinuotaisiais pašarais. Šioms kombinuotųjų pašarų rūšims būdingas didesnis baltymų, makro ir mikroelementų kiekis, kas, esant intensyviam dėslumui, daro teigiamą įtaką paukščio organizmui.
Laikant japoniškąsias putpeles su tikslu gauti kiaušinius maistui,  paprastai naudojami  15-17 cm aukščio narvai, su dugno plotu 50х25 cm, kur patalpinamos  penkios-šešios patelės  ir vienas patinas. Esant dideliam paukščių kiekiui, dugno plotas atitinkamai didinamas.
 
Stengiantis racionaliai išnaudoti vietą, paprastai keletas tokių narvų statomi vienas ant kito (stelažo tipo).
 
Dekoratyviniais tikslais spalvotosios putpelių formos laikomos poromis arba grupėmis. Joms skirtos patalpos turi turėti didelį plotą (aptvarus, didelius narvus) ir keletą priedangų.
 
Kaip ir visi vištiniai, putpelės noriai maudosi sausame smėlyje, į ką jas laikant būtina atsižvelgti. Tuo tikslu į narvą reikia periodiškai pastatyti vonelę su 5-7 cm  smėlio sluoksniu.
 
Šių putpelių dauginimas įmanomas tik naudojant inkubatorių, nes jos yra praktiškai praradę perėjimo instinktą. Kiaušinių inkubacijos laikotarpis - 17-18 parų.
 
Putpelės nuo pirmųjų išsiritimo iš kiaušinio valandų pajėgios savarankiškai maitintis. Dėl labai greito augimo ir vystymosi joms reikalingi lesalai su dideliu baltymų, vitaminų ir mineralinių  medžiagų kiekiu. Pirmosiomis gyvenimo dienomis jos lesinamos smulkiai sukapotu kiaušiniu, varške, pabarstyta džiūvėsiais, susmukintomis didžiojo milčiaus lervomis, supjaustytais žalumynais. Nuo 3-4 dienų amžiaus joms galima duoti smulkaus upių smėlio, o nuo 5-osios dienos – smulkiai sukapotų grūdų arba kruopų (miežių, kukurūzų, kviečių).
Sudarius teisingą lesalo racioną jaunos putpelės lytinę brandą pasiekia sulaukę 42-45 dienų amžiaus, fiziologinę – sulaukę 55-60 dienų amžiaus.
Back to content | Back to main menu