Priežiūra ir rūpinimas - Putpelių narvai | Klatki dla przepiórek | Клетки для перепелов | Puuri vutt | Būrus paipalu | Quails cages | Quail Zellen

Go to content

Main menu:


Putpelės laikomos narvuose, nes jų laikymas aptvaruose nenaudingas ir nesaugus putpelėms  — šie maži ir labai judrūs paukšteliai sugeba išlįstį į išorę net per nedideles angas ir tarpus. Patalpa, kurioje sustatyti narvai su putpelėmis, turi būti gerai vėdinama ir šildoma. Oro pasikeitimą būtina palaikyti (skaičiuojant 1 kg gyvosios masės) ne mažesnį kaip 1,5 m3/val. šaltuoju metų laiku ir 5 m3/val. šiltuoju metų laiku. Toks oro pasikeitimas būtinas dėl  putpelėms būdingos intensyvios medžiagų apykaitos.
Patenkant šviežiam orui neturi būti skersvėjo, nes putpelės ypač jautrios šalto oro poveikiui. Vienas iš skersvėjo buvimo patalpoje požymių – iškrentančios paukščių plunksnos. Putpelės beveik nuplinka, sumažėja jų dėslumas, padidėja kritimas.
Patalpos, kuriose bus laikomos putpelės, gali būti ir su langais ir be langų. Pastarasis tipas tiktų geriau. Dirbtiniam apšvietimui naudojamos kaitinamosios (40-65 W) lempos arba liuminescencinės lempos. Apšvietimas (dirbtinis arba natūralus) neturi būti pernelyg ryškus, nes esant ryškiam apšvietimui putpelės nerimauja ir gali pradėti viena kitą kapoti.

Temperatūros režimas
   Suaugusiai putpelei tinkamiausia laikoma +18-25 С temperatūra. Jau esant +16 С patelė gali nustoti dėti.
     Putpelės netoleruoja temperatūrų perkryčių, skersvėjų ir šalčio. Kai pasidaro šalta, putpelės susispiečia į krūvą, stengiasi patekti į vidurį, užlipa viena ant kitos, ir, galų gale, žūsta.

Drėgmė patalpose, kuriose laikomos suaugę putpelės, neturi būti mažesnė, nei 55 %. Esant mažesniam drėgnumui putpelės daugiau sunaudoja vandens ir mažiau sulesa lesalų. Jeigu mažas drėgnumas išsilaiko ilgą laiką - sumažėja paukščių dėslumas, plunksnos tampa lūžios, kietos, putpelės atrodo pasišiaušusios. Tokiais atvejais grindis reikia laistyti vandeniu arba statyti ant jų  indus su garavimui skirtu vandeniu. Dažniausisi tai pastebima vasarą arba smarkiai šildant patalpas. Nepageidaujamas taip pat drėgmės padidėjimas patalpose virš 75 %. Optimali drėgmė laikant bet kokio amžiaus putpeles turi būti 60-70 %. Didelis drėgmės poreikis laikant putpeles paaiškinamas tuo, kad gamtoje japoniškosios putpelės  mėgsta drėgnas pelkėtas vietas.

Šviesos režimas
    Pageidautinas „dienos šviesos“ ilgumas paukščiui, dedančiam kiaušinius maistui - apie 17 val. Rekomenduojamas ne pernelyg ryškus apšvietimas (ne daugiau  35 lx). Maksimalus putpelių dėslumas pasiekiamas esant 20 valandų „dienos šviesai“ tokiu režimu: 18 valandų šviesos — 2 tamsos — 2 valandos šviesos — 2 valandos tamsos.
     Gaunant veislinius kiaušinius reikia siekti, kad „dienos šviesos“ ilgumas neviršytų 17 valandų per parą. Papildomas apšvietimas išjungiamas, kai tik dienos šviesos ilgumas pasiekia 16 valandų. Maksimaliai aukšta inkubacinių kiaušinių kokybė buvo pasiekta naudojant nutrūkstamą apšvietimo režimą: 3 valandos šviesos — 2 valandos tamsos.

     Apšvietimo intensyvumas ribojamas — ne daugiau kaip 20 lx virš lesyklos lygio arba apie 4 W į 1 m2. Esant ryškesniam apšvietimui suaugę putpelės elgiasi neramiai, pešasi, kapoja viena kitą, neigiamai reaguoja į pergrupavimą. Esant pernelyg ryškiam apšvietimui  (arba esant apšvietimui tiesioginiais saulės spinduliais) putpelių stresinę būklę nulemia tai, kad putpelės gamtoje gyvena tankioje žolėje ir retai atsiranda atviruose plotuose, bijodamos plunksnuotųjų plėšrūnų.

Apgyvendinimo  tankumas
    Esant bet kokiai narvo konstrukcijai būtina laikytis zootechninių paukščių laikymo parametrų. 1 m2 grindų narve  galima laikyti 80-120  putpelių vienetų. Gaminant inkubacinius kiaušinius, optimalus apgyvendinimo tankumas  - ne daugiau kaip 70 vienetų į 1 m2 narvo ploto, arba 125 cm2 kiekvienam paukščiui; viename narve neturi būti daugiau kaip  25-30 putpelių.
Gaminant kiaušinius, skirtus maistui, putpelių apgyvendinimo tankumas sudaro 115-120 vienetų į 1 m2, arba 85 cm2 kiekvienam paukščiui. Gaminant kiaušinius, skirtus maistui, patelės paprastai laikomos be patinėlių.

    Putpelių šėrimo ir girdymo frontas turi sudaryti ne mažiau kaip 3 cm

      Putpelių priežiūrą būtina organizuoti taip, kad paukščiai visada būtų sotūs ir švariai laikomi. Laikant putpeles, reikia turėti omenyje, kad šis paukštis labai  jautrus. Todėl visus jo priežiūros darbus reikia atlikti ypač tvarkingai ir ramiai. Laikant putpeles tankiai apgyvendintas, esant pernelyg ryškiai šviesai arba putpeles įkėlus į jau nusistovėjusias bendruomenes, joms gali atsirasti kanibalizmas. Putpelės sukapoja viena kitai galvas, iškapoja akis. Tokiu atveju būtina paukščius sutupdyti  į skirtingus narvelius, sumažinti apšviestumą, padidinti gyvulinės kilmės baltymų kiekį lesale.
     Girdyklose nuolat turi būti švaraus vandens. Šiltose patalpose geriamasis vanduo greitai užsiteršia, jame atsiranda puvimo ir ligas sukeliančių organizmų, todėl geriamąjį vandenį rekomenduojama keisti  2-3 kartus per dieną. Narvus kas dieną būtina valyti  su grandikliais.
     Kai kurie mėgėjai kartą per savaitę paruošia  “vonią” iš smėlio mišinio su pelenais. Net jeigu putpelės neturi odos parazitų, smėlio-dulkių vonios ypač naudingos odos audinių masažui ir odos epitelio atsisluoksniavimo pagreitinimui. Tokios vonios putpelėms ypač naudingos šėrimosi metu.

Įsigijimas ir pargabenimas

Pradiniam veisimui arba bandos papildymui įsigyjamos dažniausiai jaunos putpelės arba jų kiaušiniai. Gabenti  putpeles galima paukščiams giesmininkams skirtuose narveliuose arba dėžėse.

Karantinas

     Įsigyjant naujas putpeles būrio papildymui arba veisimui, būtina naujai atvykusius paukščius patalpinti atskiroje patalpoje ir mėnesį laikyti atskirai nuo kitų paukščių (karantine). Mėnesį laiko stebima, kiek suvartojama lesalo. Jeigu putpelė pasižymi geru apetitu ir jos išmatos normalios paskutines dvi mėnesio savaites ir ji atrodo sveika, tuomet ją galima įkelti pas kitą paukštį. Dėl streso pervežant ir maisto raciono pasikeitimo per pirmąsias dvi karantino savaites gali pablogėti paukščių apetitas ir  tuštinimasis. Pirmąją karantino savaitę patartina putpeles girdyti vandeniu su silpnu kalio permanganato tirpalu. Esant galimybei - karantino metu du kartus (su savaitės pertrauka) atlikti įsigytų putpelių išmatų bakteriologinius ir parazitologinius tyrimus. Šie tyrimai atliekami veterinarinės poliklinikos laboratorijoje.
    Putpelių mėšlas – labai vertinga trąša vaisių, uogų arba citrusinėms kultūroms.

Putpelių laikymo butuose ypatumai

     Pastaruoju metu atsirado tendencija putpeles laikyti bute, panašiai kaip daugelis paukščių mėgėjų namuose laiko papūgas arba kanarėles. Šiuo atveju priežiūra ir lesinimas  nėra sudėtingesni, o naudos daugiau – beveik kas dieną putpelės patelė padeda po kiaušinį, kuris sunaudojamas maistui.
     Putpelės laikomos paprastame paukščiams giesmininkams skirtame narve arba specialiame putpelėms skirtame narve su nuožulniomis grindimis, arba daromos narvų „baterijos“ . Apgyvendinimo tankumas tokiu atveju neturi viršyti reikalaujamų standartų. Jeigu narvo grindys  tinklinės – po jomis galima patiesti laikraštį arba polietileno plėvelę, kurie keičiami  1 -2 kartus per dieną

 

Laukinių putpelių laikymo ypatumai

     Laukinių putpelių laikymas daug kuo panašus į naminių putpelių laikymą: sugautos medžioklės plotuose paprastosios putpelės gana greitai ir gerai pripranta prie gyvenimo narvuose, skirtuose naminių japoniškųjų putpelių veisimui. Veisiant laukines putpeles narvuose, dalis patelių padėtų kiaušinių lieka neapvaisinti, bet iš daugelio kiaušinių išsirita normaliai išsivystę ir gyvybingi jaunikliai. Putpelės, išvestos iš laisvėje sugautų tėvų, gaudamos japoniškosioms putpelėms rekomenduojamą priežiūrą ir lesalus, sulaukę lytinės brandos, pradeda normaliai daugintis. Kryžminant japoniškąsias prijaukintas ir paprastąsias laukines putpeles gaunami galintys daugintis hibridai - kas patvirtina tų mokslininkų nuomonę, kurie japoniškąją putpelę laiko ne atskira rūšimi, o paprastosios putpelės porūšiu.

    Tačiau kartu yra ir kai kurių paprastosios putpelės laikymo skirtumų, lyginant su namine putpele. Naminės putpelės laikomos tik narvuose, o paprastąsias putpeles galima laikyti ir  nedideliuose pievoje pastatomuose nešiojamuose aptvaruose. Šiais atvejais kiaušiniai iš lizdų išimami tik juos sudėjus. Paimant kiaušinius iš lizdo, patelė sudeda jų didesnį kiekį. Kadangi laukinės putpelės turi lizdo sukimo, perėjimo ir rūpinimosi jaunikliais instinktą, galima pabandyti gauti palikuonis iš laukinių putpelių sąlygomis, panašiomis į gamtines. Reikia tik atsivelgti, kad putpelės labai baugščios ir, sukuriant stresines situacijas, jos gali lizdą palikti.

      Laukines putpeles laikant narvuose būtina pritvirtinti po narvo lubomis porolono sluoksnį, nes pagautos suaugę putpelės sunkiai pripranta prie gyvenimo ankštuose narvuose ir dažnai save traumuoja, narvelyje pašokdamos ir atsimušdamos į lubas ir sieneles. Narvelio laukinėms putpelėms įrengimas nekuo nesiskiria nuo tokio pat narvelio įrengimo naminėms, bet geriau tam turėti atskirą ilgą narvą, kuriame, esant reikalui, galima padaryti atskiras skirtingo ploto sekcijas. Atskiroje narvo sekcijoje galima laikyti patiną ir patelę, arba patiną ir dvi pateles, bet geriausiu variantu laikoma, kai patinas ir patelės laikomi atskirai, nes laukinių putpelių patinai turi polinkį peštis, ir, laikant kartu, padidėja paukščių tarpusavio sužeidimų. Šiuo atveju patinai laikomi po vieną, o patelės - po  3-4  vienetus narvo sekcijoje. Patelei sudėjus kiaušinį ji  15-20-čiai minučių patalpinama į patino narvą.

     Patalpos, kuriose randasi narvai su paprastosiomis putpelėmis, turi būti šildomos ir gerai vėdinamos. Patalpų temperatūra palaikoma tame pačiame lygyje, kaip ir laikant japoniškąsias putpeles. Kadangi paprastosios putpelės gamtoje gyvena ne tokioje drėgnoje aplinkoje, kaip japoniškosios, drėgmė patalpoje neturi viršyti  55-60 %.
 
Šaltinis: „Polnaja enciklopedija pticevodstva“ ("Полная энциклопедия птицеводства")

Back to content | Back to main menu