Kinų putpelės
Apie putpelės > Putpelių veislės
KINIETIŠKOSIOS veislės putpelės
Kinietiškosios putpelės paplitę Pietryčių Azijoje, į pietus nuo Šiaurės Australijos. Tai nepaprastai gražus paukštis, kurį dažnai nelaisvėje laiko kaip dekoratyvinį. Viršuje kinietiškosios putpelės nudažytos ruda spalva, o jų pilvelis rausvai geltonas su juodai baltu piešiniu ant kaklo ir po snapu, todėl jas vadina taip pat tapytomis putpelėmis.
Kinietiškoji putpelė turi juodą snapą, geltonai oranžines kojas (paprastųjų putpelių - rudos). Patelės viršus pilkai, apačia – šviesiai rudi, visos plunksnos su tamsiai rudais galiukais. Paukščio ilgis 11-14 cm, uodega apie 3,5 cm. Kinietiškosios putpelės tėvynė - žolėmis apaugusios atviros Pietų Azijos ir Australijos erdvės. Kinietiškosios putpelės lizdus suka ant žemės iš sausos žolės ir lapų. Ši rūšis gyvena nuolatinėmis poromis, auginant palikuonis dalyvauja ir patinas, kuris saugo lizdą, baido iš lizdo teritorijos konkurentus. Lizdus kinietiškoji putpelė suka žolėtose pievose.
Kinietiškoji putpelė – pats smulkiausias ir vienas iš puošniausių vištinių paukščių atstovų. Kinietiškosios putpelės patino kakta, skruostai, gūžys ir šonai pilkai žydri, posnapis ir kaklas – juodi su balta pusmėnulio formos juostele ir nedidelėmis baltomis juostelėmis, einančiomis nuo snapo vidurio iki šio pusmėnulio galo. Nugara ruda su tamsiai rudomis dėmėmis, pilvelis - plytų rudumo. Snapas juodas, kojos oranžiniai geltonos.
Viršutinė kinietiškosios putpelės patelės liemens dalis pilkai ruda, apatinė dalis – šviesiai ruda, plunksnų galiukai - tamsiai rudos spalvos. Išvesta keletas kinietiškųjų putpelių spalvinių formų; dažniausiai mėgėjai laiko sidabrinį variantą, kurio patinams ir patelėms būdingi vienodi sidabriniai tonai, bet jie lengvai atskiriami pagal kitus ypatumus. Putpelių balsai negarsūs, malonaus tembro. Paperka šių paukščių patinėlio riteriškas elgesys - jis paprastai siūlo rastą lesalą draugei ir rūpestingai saugo lizdą.
Kinietiškųjų putpelių tėvynė - Indija, Pietų Kinija, Šri-Lanka.
Kinietiškosios putpelės laikomos ne poromis, o nedidelėmis grupėmis, kuomet vienam patinui tenka mažiausiai dvi, o geriau – iki keturių patelių. Vienintelę patelę patinas nuolat persekios, ypač santuokinio sezono pradžioje ir gali gerokai apipešioti jos plunksnas. Jauniklius putpelė veda tik aptvaruose su žole ir krūmokšniais, narvuose kiaušinių neperi. Ši putpelių rūšis monogamiška, auginant palikuonis dalyvauja patinas, kuris saugo lizdą, vaiko iš lizdo teritorijos konkurentus ir kartu su patele vedžioja jauniklius.
Dėtyje paprastai būna 7-10 žalsvai tabakinio ir rudo atspalvio kiaušinių, kai kada su dėmėmis. Kiaušinius patelė peri 14 dienų. Pirmąją gyvenimo dieną jaunikliai būna ypatingai maži, išmatavimai maždaug kaip grambuolio, bet jie labai judrūs ir greitai auga. Trečiąją parą pas juos atsiranda plasnojimo plunksnų užuomazgos, o 14-ąją dieną jaunikliai jau sugeba skraidyti. Sulaukę trijų savaičių amžiaus jaunikliai pasiekia pusės suaugusio paukščio svorį, o dviejų mėnesių amžiaus paukščiai jau būna lytiškai subrendę.
Putpeliukų maitinimui reikalingas kiaušinių lesalas ir smulkios aguonų sėklos, o taip pat išmirkytos sorų šluotelės. Dirbtinai auginamus putpeliukus reikia mokinti lesti lesalus, imituojant motinos lesimą, baksnojant degtuku prie paberto prieš juos maisto.
Kinietiškosios putpelės skraido tik esant būtinybei (pavyzdžiui, išsigandę), o dažniausiai bėgioja žeme, todėl patalpa joms įrengiama, atsižvelgiant į natūralius paukščio ypatumus (be kartelių, šakelių ir pan.).
Kinietiškųjų putpelių narvelis arba aptvaras turi turėti didelį (1-1,5 m2) grindų plotą, o taip pat įvairių tipų priedangas: ant grindų stovinčius namelius, velėną, medžio žievės gabalą, uždengiantį vieną iš narvo kampų ir t.t. Panašios priedangos būtinos, jeigu dėl kokių nors priežasčių paukščiai tarpusavyje nesutaria, tada persekiojamasis vienoje iš priedangų gali pasislėpti nuo agresoriaus.
Laikant kinietiškąsias putpeles nedideliuose narvuose (iki 50 cm aukščio) reikia atsižvelgti į jų įgimtą savybę – išsigandę paukščiai pakyla vertikaliai „žvake“. Taip jos dažnai iki kraujo susimuša galvą. Siekiant išvengti panašių traumų, narvo viršų reikia aptraukti medžiaga arba smulkiu medžiaginiu tinklu su 5 mm langeliais. Tokia negudri priemonė leidžia išvengti nemalonių pasekmių, neišvengiamų esant smarkioms galvos traumoms. Laikant kinietiškąsias putpeles erdviuose ir aukštuose (apie 1 m ir aukštesniuose) aptvaruose, medžiaginių lubų naudoti nereikia, nes tokiose patalpose paukščiams gresia mažiau stresinių situacijų.
Suaugusias kinietiškąsias putpeles reikia šerti visomis smulkių grūdinių lesalų rūšimis, įvairiais vabzdžiais, Didžiojo milčiaus kirminais, drugeliais, smulkiai supjaustytais žalumynais, kiaušinių lesalu, praturtinant jį įvairiais mineraliniais priedais.
Kaip ir dauguma vištinių, kinietiškosios putpelės labai mėgsta maudytis sausame smėlyje, todėl joms būtina surengti sausas maudynes 4-5 cm storio smėlio sluoksnyje. Užpylus smėlį ant narvo podugnio jis greitai atsirastų ant kambario grindų, nes narvo kraštų aukštis (10-12 cm) nepakankamas, ir paukščiams maudantis smėlis išsibarsto.
Kinietiškosios putpelės neretai dauginasi aptvaruose, padėdamos 6-8 (kai kada iki 12 vnt.) žalsvai tabakinės spalvos kiaušinių, kuriuos 16 dienų peri viena patelė.
Paprastai lizdą įrengia vienoje iš priedangų, jis atrodo kaip duobė, arba ant pagrindo paukščių ištryptas įgilinimas.
Jaunikliai išsirita visiškai susiformavę, o po keleto valandų jau aktyviai bėgioja po narvą - ieško lesalo. Pagal išmatavimus ir spalvą jie panašūs į stambias kamanes: tokie pat pūkuoti ir dryžuoti. Lesalu pirmąsias tris dienas jiems gali pasitarnauti smulkiai sukapotas virtas kiaušinis, viščiukų kombinuotieji pašarai, supjaustyti Didžiojo milčiaus kirminai, drugeliai ir t.t.
Dėl greito augimo ir vystymosi putpeliukams reikia gyvuliniais baltymais praturtintų lesalų, (vabzdžių ir t.t.). 35-40 dienų amžiaus sulaukę jaunikliai įgyja suaugusių paukščių spalvą.
Neretai šių paukščių patelės deda kiaušinius, bet perėjimo instinktas joms nepasireiškia. Tokiu atveju kinietiškųjų putpelių kiaušiniai dedami į inkubatorių, o jaunikliai auginami po lempa arba kitu šildytuvu, pirmąsias 3-4 gyvenimo dienas užtikrinančiu putpeliukams 28-30°С temperatūrą, vėliau 15-20 dienų nuolat ją mažinant iki kambario temperatūros.
Nelaisvėje gyvena 10 metų ir daugiau.