Virginijos putpelės
Apie putpelės > Putpelių veislės
VIRGININĖS veislės putpelės
Virgininės veislės putpelės yra vidutinio dydžio, jų snapas trumpas, aukštas, iš šonų suspaustas, antsnapio galiukas smarkiai užlenktas, antsnapio kraštas šukėtas. Nagai su ilgais nagučiais ir neturi pentinų.
Savo elgesiu virgininės putpelės labai panašios į kurapkas ir kitas putpeles, Europoje jas dažnai laiko zoologijos soduose ir namų sąlygomis. Virgininės putpelės atitinka visus reikalavimus, kurie keliami dekoratyviniams paukščiams: nereiklios laikymo sąlygoms, gali daugintis nelaisvėje. Jų laikymo, maitinimo sąlygos ir veisimo būdai tokie patys kaip paprastųjų putpelių.
Virgininės putpelės atrodo labai puošniai: nuo kaktos link kaklo eina balta juosta, ant jos – juoda juosta. Pakaušis rausvai rudas. Viršutinės kaklo dalies plunksnos juodos, apjuosiančios kaklą kaip lankelis, užkaklyje esančios plunksnos pilkos su baltu galiuku. Viršutinė kūno dalis raudonai ruda, apatinė - rausvai ruda su plačiomis šviesiomis juostelėmis. Ant krūtinės – rausvai rudos plunksnos su juodu kraštu. Virgininių putpelių ilgis apie 22 cm, uodegos ilgis apie 6 cm.
Virgininės putpelės apsigyvena žemės ūkio naudmenose, laukuose, krūmuose, retuose lapuočių miškuose. Paukščiai gyvena poromis.
Gegužės mėnesį patelė pradeda sukti lizdą nedidelėje negilioje duobutėje po aukštos žolės kuokštu. Lizdą patelė iškloja pernykščiais lapais ir sausa žole. Pilna putpelių dėtis paprastai sudaro nuo 8 iki 14 kiaušinių. Perėjimo laikotarpis tęsiasi 24 dienas.
Virgininių putpelių jaunikliai auga greitai ir greit tampa savarankiški, tačiau vada kartu pasilieka iki sekančio pavasario. Sulaukę 3-jų mėnesių jauni patinai įgauna visas suaugusiųjų spalvas.
Ilgos ir kryptingos dirbtinės atrankos dėka gautos įvairios virgininių putpelių spalvų variacijos. Dabartiniu metu virgininės putpelės pritaikytos dauginti narvų sąlygomis kaip mėsiniai ir dekoratyviniai paukščiai. Ypač populiarios putpelės su rudomis plunksnomis ir balta galva, o taip pat sniego baltumo ir geltonai rudos paukščių rūšys.
Laikyti Virginines putpeles rekomenduojama narvuose, turinčiuose išmatavimus 150x40x30 cm. Juose būtinai turi stovėti dėžė su smėliu, sumaišytu lygiu santykiu su krosnies pelenais; Prie vienos iš šoninių narvo sienų būtina patalpinti dėžę su lizdo paklotu kiaušinių dėjimui.
Kiekviena virgininės putpelės patelė dauginimosi sezono metu padeda 40-60 ir daugiau kiaušinių. Kiaušinius reikia surinkti ir sudėti į inkubatorių. Jeigu paukščiai laikomi sodo aptvare, kur dalis sklypo padengta krūmais ir žole, tuomet patelės perėti kiaušinius gali savarankiškai. Šiuo atveju, patelei sudėjus 10-14 kiaušinių, patiną būtina perkelti, nes aptvare paliktas patinas trukdys patelei perėti kiaušinius.
Vienos dienos putpeliukai maitinami sėlenomis, kurios sumaišomos su kiaušinio tryniu, tarkuota morka, susmulkintais šviežiais žalumynais. Vėliau į racioną įtraukiami kombinuotieji pašarai, soros. Nuo 10-12 dienų amžiaus putpeliukams galima pradėti duoti grūdų mišinius.
Anksti pavasarį prasideda paukščių tuoktuvės. Patinas užšoka ant kokio nors paaukštinimo ir kelis kartus iš eilės išleidžia skardų klyksmą, apytikriai panašų į "bob-vait, bob-vait", dėl kurio šis paukštis ir gavo vietinį pavadinimą "bobvitte". Tuokdamasis patinas palaipsniui artinasi prie patelės su žemai palenkta galva, nuleistais sparnais ir uodega, kurie liečia žemę. Jeigu patelė pabėga nuo patino, jis ją persekioja greitais šuoliais.
Gegužės mėnesį patelė pradeda sukti lizdą negilioje duobutėje prie aukštos žolės kuokšto, išklodama jį sausa žole ir pernykščiais lapais. Pilną dėtį sudaro 8-14 kiaušinių. Perėjimas tęsiasi 23-24 dienas. Putpeliukai greitai auga, tampa savarankiški, bet vada pasilieka kartu iki sekančio pavasario.
Nakvoja paukščiai nuo vėjo apsaugotose vietose, tupi ankštai su visa vada, įsikurdami nakčiai uodegomis į rato vidurį. Dėka tokio paukščių išsidėstymo geriau išsaugoma šiluma šaltu oru, dėl plataus matomumo greičiau pastebimas plėšrūnas, nepriklausomai nuo to, iš kurios pusės jis besiartintų.
JAV virgininės putpelės – populiarus paukštis. Jos veisiamos paukščių fermose ir išleidžiamos į nuskurdusias natūralias žemes. Dirbtinės atrankos dėka gautos įvairios spalvų variacijos jų veisimui narvuose kaip dekoratyvinių ir mėsinių paukščių.
Iš jų ypač žinomi paukščiai su ruda plunksnų spalva ir balta galva, o taip pat šviesesnės, rudai geltonos ir sniego baltumo mutacijos. Dirbtinai išvestų rūšių tarpe yra tokių, kurias galima laikyti ir Kanados klimato salygomis.